Sužinokite, kaip prancūziškai kreiptis į senelius, yra svarbi žodyno pamoka pradedantiems prancūziškai. Apibūdindami save ir savo šeimą, dauguma prancūzų apibūdintų ne tik artimiausią, bet ir išplėstinę šeimą. Naudokite prancūziškus terminus „močiutė“ ir „senelis“, arba galite kreiptis į juos su meiliais prancūzų atitikmenimis tokiems terminams kaip „grammy“ ar „nana“.
Močiutė ir senelis prancūzų kalba
Senelių žodynuose dažniausiai vartojami žodžiai „močiutė“ ir „senelis“. Prancūzų kalba šie terminai yra atitinkamai: Močiutė ir senelis arba močiutė ir senelis . Šie terminai taip pat dažnai naudojami kalboje ir rašyme. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro prancūzų kalba ne gimtoji, vartojant šiuos terminus, yra pamiršti, kad šis terminas sutaptų su likusia fraze. Pvz., Straipsnis turi būti tinkamas pagal lytį, todėl sakytumėte: Mano močiutė , bet Mano senelis . Šį skirtumą pagal lytį ypač sunku išmokti gimtąja anglų kalba, nes angliškai įvardis „my“ yra nekintamas. Būdvardžiai taip pat turi sutapti su močiutės ir senelio terminais. Pvz., Jei norite pasakyti, kad viena yra šviesiaplaukė, o kita - brunetė, turėtumėte sudaryti sąlygas: mano močiutė yra šviesiaplaukė (su „e“ galu, reiškiančiu moterišką lytį), bet mano senelis rudas (be „e“, reiškiančio vyrišką lytį).
susiję straipsniai- Pagrindinė prancūziškų frazių paveikslų galerija
- Prancūzų drabužių žodynas
- Prancūzijos ikimokyklinio ugdymo temos
Pripažinimo seneliams sąlygos prancūzų kalba
Nors galite tiesiog pasakyti „ Mano seneliai „turint omenyje senelius, taip pat dažnai pasitaiko vardų, kuriuos vadinate seneliais, kai kreipiatės į juos tiesiogiai. Seneliai, močiutė ir senelis yra geros sąlygos kalbėti apie žmones, kai kalbate su kuo nors kitu, tačiau prancūzų šeimos taip pat turi senelių vardus, kaip tai daro angliškai kalbančios šeimos. Senelių prancūziškų vardų įvairovė yra mažesnė nei anglų, nes daugeliui angliškų vardų įtakos turi šeimos šaknys kitomis kalbomis, pavyzdžiui, ispanų, italų, prancūzų ir vokiečių. Prancūzijoje ir kituose prancūziškai kalbančiuose regionuose dažniausiai naudojamas variantas senelė ir senelis .
Šiems dviem pavadinimams reikia papildomo paaiškinimo tarimo srityje, nes jie dažnai tariami labai skirtingai, nei parašyti. Daugumoje regionų šie terminai tariami, kai antrasis skiemuo sutrumpinamas iki „ay“ (prancūzų rašyba: Tai yra , yra arba tai ) užuot taręs skiemenį taip, kaip jis rašomas, tai skambėtų kaip angliško žodžio „air“ tarimas prancūziškai. Šias formas taip pat galima išrašyti ir naudoti: net ir senelis .
Kitas labai paplitęs terminų rinkinys yra Senelis (arba Tėti ) ir mes turime (arba močiutė ). Šie terminai pirmiausia vartojami Prancūzijoje, o močiutė ir švelnus ir net ir senelis yra naudojami tiek Prancūzijoje, tiek Kanadoje.
Mokytis šeimos terminų
Išmokti sakyti „močiutė ir senelis“ prancūziškai, kad galėtum į juos kreiptis apibūdindamas save ir savo šeimą, yra gana lengva išmokti, kaip ir išmokti terminų, kuriuos prancūzakalbiai žmonės naudoja tiesiogiai kreipdamiesi į senelius. Šiuos meilius vardus išgirsite filmuose ir televizijos laidose arba kai pamatysite prancūzų kalbėtojus bendraujančius su savo seneliais ar kalbantį su jais telefonu.
Mokymasis abiejų tipų terminų yra puikus jūsų prancūzų kalbos žodyno papildymas. Pradedantieji gali lengvai išmokti šiuos žodžius, o kai mokėjimas pasiekia vidutinį lygį, vardus taip pat turėtų lengvai ištarti ne gimtoji kalba, nors paprastai lieka nedidelis akcentas.
